Vaiko gebėjimas matyti, girdėti ir liesti aplinkinį pasaulį – sensorinė integracija – viena iš vaiko raidos sudedamųjų dalių. Tam, kad atmintyje vaikui išliktų nauja sąvoka, jis turi ją pamatyti, paragauti ar paliesti. Tik tada smegenyse formuojasi ryšys. Tėvai neretai pamiršta, kad suaugusiojo ir vaiko mąstymo procesas skiriasi. Suaugusieji pasaulį suvokia protu, o vaikai – emocijomis. Vaiko sensorinė sistema vystosi taip pat, kaip ir kiti vystymosi aspektai (kalba, motorika ir t.t.). Sensorinės sistemos trūkumai pasireiškia tada, kai jutimo neuronai nesignalizuoja ar veikia neefektyviai, o tai lemia vystymosi, mokymosi arba emocinio reguliavimo sutrikimus. Sensorinės integracijos teorijos šalininkai teigia, kad sensorikos sutrikimas yra vystymosi sutrikimas, o jo gydymas gali pagerinti vaiko bendrojo vystymosi rezultatus.
Deja, lieka neaišku, ar vaikai, kuriems nustatyti sensorikos sunkumai, iš tikrųjų turi rimtą sutrikimą, aptinkamą smegenyse, ar šie trūkumai yra susiję su kitais vystymosi ir elgesio sutrikimais. Konkretūs elgesio sutrikimai pastebimi tarp tų vaikų, kurie pasižymi autizmo spektro, dėmesio ar hiperaktyvumo sutrikimais, persidengia su simptomais, nustatytais vaikams, turintiems sensorikos sutrikimų.